Platina – sidabriško baltumo spalvos taurusis metalas

Platina yra tankus, stabilus ir retas metalas, kuris dėl savo patrauklios sidabrinės išvaizdos dažnai naudojamas juvelyrinių dirbinių gamyboje, o taip pat medicinos, elektronikos ir chemijos srityse dėl įvairių ir unikalių cheminių bei fizinių savybių.

Platina yra daugiau nei dešimt kartų retesnė už auksą, o bendras metinis iškasamos platinos kiekis yra apytiksliai 250 metrinių tonų. Platina yra sidabriško baltumo (kadaise ji buvo vadinama ir „baltuoju auksu“) ir pasižymi daugybe naudingų savybių, kurios paaiškina jos platų pritaikymą įvairiose pramonės šakose. Taigi, kadangi platina yra tokia ypatinga, apie ją verta pateikti ir keletą faktų.

Platinos gavyba pasaulyje

Daugelio analitikų teigimu, platinos gavyba artimiausiais metais greičiausiai nedidės. Didžioji dalis (apie 80 %) platinos iškasama Pietų Afrikoje. Beveik 10 % platinos iškasama Rusijoje, o likusi dalis – Šiaurės ir Pietų Amerikoje. Kadangi platina ir kiti platinos grupės metalai (rutenis, rodis, paladis, osmis ir iridis) paprastai randami nedideliais kiekiais, jie dažnai tampa kitų metų kasybos šalutiniais produktais. Pietų Afrikos kasybos kompanijos jau išgavo platiną, kuri yra arti žemės paviršiaus. Todėl šiandien kasybos kompanijos dėl platinos turi skverbtis gerokai giliau į žemės plutą. Gilesnė kasyba nulemia ir didesnius karštus ir mažesnę bendrą iškasamos platinos kiekį.

Gamybos procesas

Platinos išgavimas reikalauja tiek didelio kapitalo, tiek ir didelės darbo jėgos. Vienai trojos uncijai (31.135 g) grynos platinos pagaminti gali prireikti iki 6 mėn. ir 7-12 tonų rūdos. Pirmasis šio proceso etapas – susmulkinti rūdą, kurioje yra platina, ir panardinti ją į reagentą, kuriame yra vandens. Šis procesas vadinamas putų flotacija. Jo metu oras pumpuojamas per rūdos ir vandens suspensiją. Platinos dalelės chemiškai prisitvirtina prie deguonies ir kyla į paviršių kaip puta, kuri nugriebiama ir naudojama tolesniam rafinavimui.

Išdžiovintuose koncentruotuose milteliuose vis dar būna mažiau nei 1 % platinos. Tuomet šie milteliai elektrinėse krosnyse įkaitinami iki daugiau nei 1 500 °C ir vėl pučiamas oras, siekiant pašalinti geležies ir sieros priemaišas. Nikeliui, variui ir kobaltui išgauti naudojami elektrolitiniai ir cheminiai metodai, dėl kurių susidaro 15– 20 % platinos grupės metalų koncentratas.

Naudojant azoto rūgšties ir druskos rūgšties mišinį (aqua regia) platinos metalui iš mineralinio koncentrato tirpdyti susidaro chloras, kuris, susijungdamas su platina, sudaro chloroplatinininę rūgštį. Paskutiniame šio proceso etape amonio chloridas naudojamas chloroplatinininei rūgščiai konvertuoti į amonio heksachloroplatinatą, kurį deginant susidaro grynas platinos metalas.

Gera žinia ta, kad šiame ilgame ir brangiame gamybos procese ne visa platina gaminama iš pirminių šaltinių. Remiantis statistiniais duomenimis, apie 30 % iš 8,53 mln. pasaulyje kasmet pagaminamų platinos uncijų gaunama iš perdirbtų šaltinių. Platinos perdirbimas padeda tausiai naudoti vertingus gamtos išteklius ir skatina atsakingą požiūrį į aplinkos išsaugojimą.

Platinos atotrūkis nuo aukso ir sidabro

Skirtingai nei auksą ir sidabrą, platinos metalams reikia sudėtingo vandeninio cheminio apdorojimo jų atskyrimui ir nustatymui. Kadangi šie metodai buvo prieinami tik XIX a., lyginant su sidabru ir auksu platinos grupės metalų nustatymas ir atskyrimas atsiliko tūkstančiais metų. Be to, aukšta šių metalų tirpimo riba apribojo jų taikymą, kol galiausiai mokslininkai sugalvojo būdų, kaip platiną sujungti ir padaryti tinkamą naudojimui.

Platina juvelyrinių dirbinių gamyboje

Juvelyrinių dirbinių gamyboje platina naudojama maždaug nuo 1900 m. Nors ši platinos naudojimo sritis išlieka labai svarbi ir mūsų dienomis, vis dėlto, ją netruko pralenkti pramoninio panaudojimo galimybės, todėl ypač didelė dalis išgaunamos platinos yra naudojama įvairiose pramonės šakose. Kadangi platinos lydymosi temperatūra yra labai aukšta, lyginant su kitais tauriaisiais metalais, platininių juvelyrinių dirbinių yra mažiau. Tačiau platininiai juvelyriniai dirbiniai pasižymi itin išskirtinėmis savybėmis. Visų pirma, platina yra labai gražus sidabriškai baltos spalvos taurusis metalas. Jis nesioksiduoja ir bėgant laikui nekeičia savo spalvos. Tai reiškia, kad net ir ilgai naudojant juvelyrinį dirbinį, pagamintą iš platinos, jis išlieka toks pat baltas, lyg būtų ką tik pagamintas.

Tikimės, kad sužinojote ne vieną įdomų faktą apie visų taip vertinamą platiną. Jei jus domina ir kiti taurieji metalai, siūlome susipažinti su daugybe įdomių faktų apie auksą.