5 įdomybės apie neapsakomo grožio papuošalus

Jei dievinate papuošalus ir savo gyvenimo negalite įsivaizduoti be nepakartojamo grožio originalių juvelyrinių dirbinių, jums turėtų patikti ir keletas labai įdomių detalių iš juvelyrinių dirbinių pasaulio, kuriomis nekantraujame pasidalinti su jumis.

Po 16 metų moters pamestas žiedas rastas „augantis“ ant morkos

Ši istorija skamba neįtikėtinai, tačiau kartais mūsų gyvenime nutinka sunkiai suvokiamų dalykų. Švedijoje gyvenanti moteris vardu Lena Påhlsson paskutinį kartą savo baltojo aukso žiedą su septyniais nedideliais deimantais matė savo virtuvėje, kai 1995 m. ruošė kalėdiniam stalui skirtus patiekalus. Kai ji baigė gaminti ir norėjo atgal užsimauti savo žiedą suprato, kad jo nebėra.

Nuo to laiko ji ir jos šeima nuolat ieškojo šio pamesto žiedo – renovuodami virtuvę jie net pakėlė grindis tikėdamiesi jį surasti, bet jis taip ir neatsirado. Vis dėlto, 2011 m. ravėdama savo darže morkas, Lena staiga pastebėjo ant vienos iš jų „augantį“ jos prieš 16 metų pamestą žiedą! Taigi, žiedas greičiausiai įkrito virtuvėje į kriauklę kartu su įvairių daržovių atliekomis, tada galėjo patekti į kompostą arba buvo suvalgytas avių, kol pagaliau atsidūrė žemėje, kur augo morkos.

Mėlynojo safyro vėrinys „Titanike“

1997 m. filme „Titanikas“ kiekvienas matė labai romantišką Džeko ir Rouzės meilės istoriją ir greičiausiai prisimena įspūdingo grožio mėlynojo safyro vėrinį, kuris dabar yra pavadintas „Jūros meile“ (The Love of the Sea). Tačiau toli gražu ne visi žino, kad šis vėrinys egzistavo iš tikrųjų!

Devyniolikmetė Keitė Phillips ir jos sužadėtinis keturiasdešimtmetis Henris Morley ruošėsi San Franciske pradėti savo naują bendrą gyvenimą kaip sutuoktiniai. Jų istorija buvo pakankamai skandalinga, kadangi Henris tuo metu Anglijoje paliko savo žmoną ir 12 metų dukrą, todėl ši pora „Titaniku“ plaukė prisidengę išgalvotomis pavardėmis – ponas ir ponia Maršalai.

Prieš išvykstant į kelionę Henris padovanojo Keitei iš safyrų ir deimantų pagamintą vėrinį, o kai „Titanikas“ atsitrenkė į ledkalnį, Keitei pavyko patekti į gelbėjimo valtį ir išplaukti be jokių asmeninių daiktų išskyrus savo lagamino raktą ir nuostabų mėlynojo safyro vėrinį. Tą naktį jos sužadėtinis Henris žuvo. Keitė kelis mėnesius praleido Niujorke ir sužinojo esanti nėščia, todėl sugrįžo pas savo šeimą į Angliją.

Tai papuošalas ar „žaislas“?

Terminas „juvelyriniai dirbiniai“ kilo iš senosios prancūzų kalbos žodžio „jouel“, kuris mena XII a. ir reiškė „žaislą“. Greičiausiai taip papuošalai buvo pavadinti todėl, kad tuo metu brangakmenius galėjo įpirkti tik labai turtingi visuomenės atstovai, todėl tokios prabangos detalės ironiškai buvo siejamos su žaislais. Taip pat tikėtina, kad juvelyriniai dirbiniai galėjo būti vadinami „baubles“, nes šis žodis išvertus iš senosios prancūzų kalbos taip pat reiškia žaislą.

Senovės egiptiečiai manė, kad auksas yra „dievų kūnas“

Senovės Egipte buvo tikima, kad auksas turi mistinių savybių – jis neblunka, neskyla ir tviska kaip Saulės dievas Ra. Dėl šios priežasties buvo manoma, kad auksas yra „dievų kūnas“. Karaliai apsupdavo save auksiniais daiktais tokiu būdu parodydami savo artumą dievams. Be to, kartu su faraonais buvo palaidota šimtai tonų aukso.

Visas Žemės planetoje esantis auksas atkeliavo su meteorų lietumi

Dievinate auksinius papuošalus? Tačiau ar žinojote, kad auksas, kuriuo jūs kasdien puošiatės, atkeliavo tiesiai iš kosmoso?! Manoma, kad visi spalvotieji metalai iš pradžių susiformavo mūsų planetos išorėje ir į Žemės branduolį buvo pritraukti dėl išsilydžiusios geležies poveikio, o visas šiandien iškasamas auksas į mūsų Žemę atkeliavo su meteorų lietumi dar prieš 4,5 mlrd. metų, po to, kai susiformavo Žemės pluta.